gunkluotas

gunklúotas, -a adj. (1), gùnkluotas (1) žr. gunklotas: 1. Gunklúotas medžias Ds. Gunklúota lazda Ob. Sedulės esti gùnkluotos Jž. Mano kojos gunklúotos Ndz. Gunklúota nosė Užv. Sudėjo [višta] kokį gunklúotą kiaušinį ir vėl nedės ben nedėlią Ut. Duosi ir mum pamidorų sėklų, šitie gunklúoti labai dideli auga Sdk. 2. Vilnonis siūlas vis esti bent kiek gunklúotas Trgn. Vienos verpta – siūlas lygus, kitos – gunklúotas Vlk. Virvė gùnkluota Ktk. 3. Kodėl tokią gùnkluotą skardą nupirkai? Kal. 4. su krumpliais (apie šiaudą): Žiūrėk, koks šiaudas gunklúotas, kaip tankiai gunklaĩ Ds.